gobūkšlis

gobū́kšlis, -ė smob. (1), gobùkšlis (2) žr. gobuklis: Tas tikras gobū́kšlis Yl. Duok ir man kokį saldainį, gobū́kšli! Žd. Tas pats nutinka su gobukšliais arkliais, kurie labai greitai pašarą ryna rš.